Šveicarija

Šveicarija 

Karolina Vaišvidaitė 8b Panevėžio „Saulėtekio“  progimnazija

Turinys:

1.    Trumpa šalies istorija

2.    Geografinė padėtis (žemynas, skalaujančios jūros, vandenynai)

3.    Paviršius (kalnai, lygumos,...)

4.    Klimatas

5.    Augalija

6.    Gyvūnija

7.    Vidaus vandenys (upės, ežerai)

8.    Gyventojai (skaičius, tautos, religijos)
9.    Didžiausi miestai

10.  Naudingosios iškasenos

11.  Svarbiausios firmos

12.  Eksportuojama produkcija

13.  Ekonominiai rodikliai (BVP.GKI, šalies valiuta)

14.  Žemės ūkis

15.  Šalies įžymybės. 

16.  Šaltiniai

Įvadas
Šveicarija yra nedidelė Alpių kalnų valstybė. Apie kuria čia galite pasiskaityti plačiau.

Šveicarijos vėliava

Trumpa šalies istorija

Nuo 1848 m. Šveicarijos Konfederacija yra federacinė valstybė su santykinai autonominiais kantonais. Kai kurie iš kantonų konfederacijos sudėtyje yra daugiau nei 700 metų. Iš dalies galima teigti, jog jie yra vieni seniausių išlikusių respublikų.Šveicarijos genezė siejama dar su Julijaus Cezario laikais aprašytais Galų karais. Iki tol vykusią raidą galima spręsti tik iš archeologinių radinių. Ilgą laiką Šveicarija buvo padengta ledyno ir negyvenama. Šveicarija tapo antrąja šalimi Europoje, kur Reformacija buvo plačiai remiama 1523-1648 m.
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, bet (kartu su Lichtenšteinu) nuo 1995 m., kai į Europos Sąjungą įstojo Austrija, yra iš visų pusių supama Europos Sąjungos teritorijos. Todėl priklauso Europos Ekonominei Erdvei. 2002 m. po referendumo Šveicarija buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

Geografinė padėtis 

 Šveicarija yra Vidurio Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros ar vandenyno.

Šiaurėje ribojasi su Vokietija , rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija, vakaruose su Prancūzija. Šalies teritorijos ilgis iš vakarų į rytus 348 km, plotis iš šiaurės į pietus 220 km.

Šveicarijos žemėlapis

Paviršius

 Per Šveicariją driekiasi Alpių kalnai. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra Domas (4545 m).Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto.

Klimatas 

Šveicarijos gamta

  Šveicarija yra vidutinėje klimato juostoje. Temperatūra čia vidutinė, tačiau kinta kylant aukštyn. Šaltos, debesuotos, lietingos, snieguotos žiemos. Iš vėsumo į šilumą pereinančios, debesuotos, drėgnos su atsitiktiniais lietumis vasaros. Šalies centre metinis kritulių kiekio vidurkis 1000 mm, todėl žiemą vietoves dažnai apsiaučia rūkas. Aukštesni, sausesni ir šaltesni regionai mėgaujasi didesniu saulės spindulių kiekiu žiemą. Būdingas vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurės vakaruose (Atlanto vandenyno poveikis), vidutinių platumų beveik žemyninis rytuose ir šiaurės rytuose, Viduržemio jūros Tičino kantono pietuose, primenantis mediteraninį palei Ženevos ežerą, nivalinių dykumų ir alpinių pievų kalnuose.

Augalija 

Šveicarija

  

 

  Šveicarijos gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė. Net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis padengta amžinaisiais sniegynais ir ledynais.  Čia tūkstančius kilometrų besitęsiančių takelių, kuriais einant galima gėrėtis didinga kraštovaizdžio įvairove.Siauri tarpekliai, krištolinio skaidrumo kalnų upelių kritimas stačiais kriokliais tiesiai į gilius, žydrus ežerus. 

 

 

 

 Gyvūnija 

Kalnų miškuose veisiasi stirnos, elniai, lūšys, lapės, gemzės, kalnuose – starai, švilpikai, akmenų ožiai, kalnų ereliai. Upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, kai kuriose upėse – lašišos.

Reinas

 Vidaus vandenys
 Ilgiausios upės: 

• Reinas
• Arė
• Rona 

Dižiausi ežerai :

• Ženevos
• Bodeno
• Madžorės 

 Gyventojai

    2000 m. 5,78 milijonų gyventojų (79,2%; palyginti su 93,8% 1980 metais) buvo krikščionys (Romos katalikų 41,8%, protestantų 35,3%, stačiatikių 1,8%). 809 800 (11,1%; palyginti su 3,8% 1980 metais) buvo be jokių religinių įsitikinimų (ateistai). 310 800 (4,3%; palyginti su 0,9% 1980 metais) buvo musulmonai. 17 900 (0,2%) buvo žydai. Gyventojų yra 7953500 (2007m.)

Ženevos miestas

Didžiausi miestai

• Ciurichas

• Ženeva

•  Bazelis

• Liucerna

Naudingos iškasenos 

Valgomoji druska, statybinės medžiagos

Svarbiausios firmos

•  Rolex
• Braitly
• Nestle
• Logitech

 Eksportas 

•  Laikrodžius
• Staklias
• Vaistus
• Medicinine aparatūrą
• Šokoladus 

Ekonominai rodikliai 
BVP - 685.4 milijardo
GKI - 33.7 
Valiuta - Šveicarijos frankas

 Žemės ūkis

Šveicarija labai saugo savo žemės ūkio pramonę. Aukšti tarifai ir didelių vidaus subsidijų skyrimas skatina vidaus gamybą, kurios dėka dabar 60 % šalyje pagamintos produkcijos yra suvartojamos būtent Šveicarijos.Ekonomika pasižymi gerai paruošta ir visai ramia darbo jėga. Ketvirtadalis šalies darbininkų priklauso profesinėms sąjungoms. Darbo ir vadybos ryšiai yra gan draugiški, pasižymintys noru išspręsti visus nesutarimus taikiai, be protestų. Šveicarijoje yra apie 600 kolektyvinių susitarimų, kurie yra reguliariai atnaujinami, kad nekiltų didelės problemos ar protestai
 Šalies įžymybės
Alečo (Aletsch) ledynas yra įtrauktas į UNESCO gamtos paveldo sąrašus ir stūkso Šveicarijos pietuose.

Alečo ledynas

Ledu apdengtas daugiau nei 120 km² plotas.

Apencelis (Appenzell) – tai gražus miestelis Šveicarijos Alpėse, šalies rytuose, o taip pat ir istorinio Apencelio kantono (kuris yra mažiausias Šveicariijoje) centras. Miestelyje gyvena apie 7000 gyventojų.

Apencelis

Miestelis yra tarsi muziejus po atviru dangumi – čia jaukiose gatvelėse stovi šveicariškai išpuoselėti tradiciniai namai su mažyčiais langučiais ir freskomis dekoruotais fasadais. Miesto rotušėje įsikūręs Apencelio muziejus, supažindinantis su regiono istorija ir kultūra.
Apencelio regionas, besidriekiantis banguojančiuose Alpių slėniuose, garsėja savo unikaliomis tradicijomis, kurias vietos ūkininkai puoselėja šimtmečiais.

Netoli Meiringeno, Šveicarijos centrinėje dalyje, driekiasi vaizdingas Arės tarpeklis (Aareschlucht). Šioje vietoje Arės upė per tūkstančius metų išgraužė įspūdingą tarpeklį.
Tai ypatingai siauras tarpeklis, kuris savo siauriausioje vietoje tėra 1 metro pločio. Tarpeklio gylis yra apie 200 metrų.
19 amžiuje Arės tarpeklyje buvo įrengti tilteliai, takeliai ir net tuneliai, iš viso maždaug 1,4 km ilgio maršrutas norintiems pasigrožėti įspūdinga gamta.

Lavo vynuogynų terasos (Lavaux) plyti Šveicarijos vakaruose, ties Ženevos ežeru. Vaizdingi vynuogynai, susodinti ežero šlaituose yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (2007 m.).
Lavo vynuogynų regionas užima apie 800 hektarus ir yra didžiausias Šveicarijoje. Manoma, kad vynuogės čia buvo auginamos dar romėnų laikais. Viduramžiais vynuogynai priklausė šiame regione įsikūrusiems vienuolynams, kurie užsiimdavo ir vyno gamyba.
Sakoma, kad Lavo regiono vynuoges subrandina trys saulės: t.y. tikrieji saulės spinduliai, nuo ežero paviršiaus atsispindintys spinduliai ir akmeninėse terasų sienelėse sukaupta šiluma.
 Norintys pamatyti, kaip atrodo ledynas iš vidaus, turėtų užsukti į Alalino ledo paviljoną, Eispavillion. Ši ledyno grota yra Saas-Fee regione.
3500 m aukštyje esanti ledo grota susiformavo prieš tūkstančius metų. Tiesa, keliaudami į ledo paviljoną nepamirškite pasiimti šiltų rūbų.
Netoli paviljono yra aukščiausiai pasaulyje įsikūręs besisukantis restoranas, iš kurio atsiveria panoraminis vaizdas virš Saas slėnio.
 
Įspūdingas olų labirintas – iš viso apie 14 km – driekiasi Šveicarijos Berno kantone, netoli Tuno (Thun) ežero. Tai Šv. Beato vardu (St. Beatus-Höhlen) pavadinta požeminių urvų sistema.
Šiose olose apstu stalagmitų ir stalaktitų, o įspūdį sustiprina požeminiai tarpekliai, kriokliai ir ežerai.
Legenda pasakoja, jog šis urvas buvo pavadintas airių vienuolio Beato garbei. Ši vienuolis kadaise įveikęs urve tūnojusį drakoną.

Šaltiniai
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0veicarijos_ekonomika 

http://gid.lt/ekonomika/sveicarijos-ekonomika

http://kelioniuakademija.lt/sveicarija_apie_sali 

Išvados 

Ši šalis įspūdinga savo gamtovaizdžiu dėl kurio ją būtina aplankyti.