Ukraina
Turinys:
1. Trumpa šalies istorija
2. Geografinė padėtis (žemynas, skalaujančios jūros, vandenynai)
3. Paviršiu (kalnai, lygumos,...)
4. Klimatas
5. Augalija
6. Gyvūnija
7. Vidaus vandenys (upės, ežerai)
8. Gyventojai (skaičius, tautos, religijos)
9. Didžiausi miestai
9. Didžiausi miestai
10. Naudingosios iškasenos
11. Svarbiausios firmos
12. Eksportuojama produkcija
13. Ekonominiai rodikliai (BVP.GKI, šalies valiuta)
14. Šalies įžymybės.
Trumpa šalies istorija
 |
| Ukrainos vėliava |
1918 m. balandžio 29d., Vokietijai palaikant, įvyksta Centrinės Rados perversmas, kuriam vadovauja Pavlas Skorodpaskis. Nuvertus Radą nauju valstybės vadovu tampa pats Skoropadskis, pasivadinęs etmonu; suvažiavime priimamas naujas valstybės pavadinimas - Ukrainos valstybė.
Geografinė padetis
Ukraina yra tarp: Baltarusijos, Lenkijos,Slovakijos,Vengrijos,Moldovos,Rumunijos,Rusijos bei ribojasi su Juodaja jūra.Kraštovaizdyje vyrauja derlingos lygumos ir stepės bei plokštikalnės, kertamos Dniepro, Doneco, Dniestro ir Pietinio Bugo, kurie įteka į Juodąją jūrą bei nedidelę Azovo jūrą. Pietvakariuose sieną su Rumunija sudaro Dunojaus delta. Vieninteliai šalies kalnai yra Karpatai, kurių aukščiausia viršūnė yra Hoverla ir Krymo pusiasalyje, esantys kalnai palei Juodosios jūros pakrantę
Paviršius
Juodosios jūros šiaurės vakarinis krantas nelabai vingiuotas, žemas. Didžiausios įlankos: Tendro, Džarylgašo, Karkinito, Kalamito.Krymo pusiasalio krantas aukštas, kalnuotas. Azovo jūros krantas žemas, daug smėlio nerijų, vakaruose Arabato nerija skirią Azovo jūrą nuo Sivašo įlankos.
Didumą Ukrainos paviršiaus užima Rytų Europos lygumos pietvakarinis pakraštys: šiaurėje yra Polesės, Dnepro kairiajame krante - Padneprės, pietuose - Juodosios jūros žemumos, Dnepro dešinajame krante - Volynės, Podolės, Padneprės aukštumos, rytuose - Doneco kalvagūbris, į pietvakarius nuo jo - Pazovės aukštuma. Vakaruose yra Ukrainos Karpatai į pietvakarius nuo jų - Užkarpatės žemuma. Krymo pusiasalio pietuose yra Krymo kalnai.
Klimatas
Ukrainai būdingas žemyninis vidutinių platumų klimatas, o Krymo pietinėje dalyje yra subtropinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra šiaurės rytuose nuo -7 iki -8 °C. Krymo pietiniame krante 2-7 °C, liepos šiaurės vakaruose 17-19 °C, pietryčiuose 22-23 °C, Krymo pusiasalio pietiniame krante 24-25.
Krituliai pasiskirsto labai netolygiai: žymiai daugiau jų iškrenta šalies vakaruose ir šiaurėje, nei rytuose ir pietuose: kritulių pietuose kai kur tik 300 mm, šiaurės vakaruose iki 700 mm, Krymo kalnuose iki 1200 mm, Karpatuose iki 1600 mm. Toliau nuo Juodosios jūros žiemos yra ilgos ir šaltos; vasarą didžiojoje šalies dalyje yra šilta, o pietuose karšta. Daugiausia jų iškrenta pavasarį ir vasarą. Sniego danga šiaurėje laikosi 100-115 d. pietuose 20-40, Krymo pietiniame krante keletą dienų. Vegetacijos laikotarpis 150-200 d.
Augalija
Juodžemiai užima virš 50% Ukrainos ploto (daugiausia stepių ir
miškastepių zonoje). Ukrainos šiaurėje vyrauja velėniniai jauriniai ir
pelkiniai dirvožemiai. Taip pat yra miškų pilkųjų, kaštoninių
dirvožemių. Karpatuose - velėniniai jauriniai, miškų pilkieji, kalnų
pievų, Krymo kalnuose - rudieji dirvožemiai ir pilkžemiai.Dėl puikaus dirvožemio, auga įvairūs spygliuočiai ir lapuočiai, ūkininko profesija plėtoja nemaža dalis gyventojų.
Gyvūnija
Polesės miškuose gyvena briedžiai, kiškiai, šernai, vilkai, lapės, bebrai, kiaunės, voverės, šermuonėliai, miškastepių zonoje - kiškiai, ūdros, kurmiai, šeškai, starai, daug paukščių, stepių zonoje gausu starų, žiurkėnų, ežių, švilpikų, kalnuose - elnių, vilpišių, rudųjų lokių, lūšių.
Vidaus vandenys
Ukrainoje yra apie 22 500, ilgesnių, kaip 4 km, iš jų apie 4000 ilgesnių kaip 10 km, 115 ilgesnių kaip 100 km. Dauguma upių priklauso Juodosios ir Azovo jūros baseinams, 4% Ukrainos ploto - Baltijos jūrai. Upių tinklas tankiausias Karpatuose, Podolės aukštumoje, Doneco kalvagūbryje, rečiausias - pietuose. Ilgiausia upė - Dniepras su intakais Pripete, Desna, Tetervu, Rose, Sula, Psiolu, Vorskla. Ukrainos rytuose teka Donecas, pietvakariuose - Dniestras, Pietų Bugas, Prutas, Rumunijos pasienyje - Dunojaus dalis nuo Pruto žiočių.
Iš viso yra apie 3000 ežerų (be tvenkinių) - jų bendras plotas apie 2000 km². 13 ežerų didesni kaip 50 km². Dauguma ežerų yra upių salpose, Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse. Polesėje yra karstinės kilmės ežerų: Svitjazis, Pulemeckas. Karpatų didžiausias ežeras -Synevyras. Taip pat yra apie 20 000 tvenkinių, didžiausi - Dniepro slėnyje.
Gyventojai
Dauguma ukrainiečių - stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms: Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas) Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas) Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės - šv.Kalėdos ir Velykos.
Didžiausi miestai
Ukrainos miestai, turintys bent 30 tūkst. gyventojų (pagal 2001 m. surašymą):
Iš viso Ukrainoje yra 457 miestai. Jie skirstomi į:
- 2 valstybinio pavaldumo miestus (Kijevas ir Sevastopolis);
- 176 srities pavaldumo miestus;
- 279 rajono pavaldumo miestus.
Naudingos iškasenos
Geležies rūda, akmens anglis, manganas, gamtinės dujos, nafta, akmens druska, siera, grafitas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabrisSvarbiausios firmos
Labiausiai išsivysščiusios Ukrainos pramonės šakos – sunkioji pramonė, transportas bei energetika.
Labiausiai išsivystę ekonominiai reginionai – Donbasas (Donecko ir Luhansko sritys), Padnieprė (Dniepropetrovsko bei Zaporožės sritys), o taip pat Kijevo, Charkovo, Odesos bei Lvovo miestai.
Eksportuojama produkcija
į Ukrainą dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija, t. y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, popierius, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/verslas-laukia-vakarejancios-ukrainos/215636
© Lietuvos žinios
į Ukrainą dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija, t. y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, popierius, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/verslas-laukia-vakarejancios-ukrainos/215636
© Lietuvos žinios
Iš Ukrainos dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija t.y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan.
dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija, t. y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, popierius, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/verslas-laukia-vakarejancios-ukrainos/215636
© Lietuvos žinios
dažniausiai eksportuojama galutinė produkcija, t. y. naftos produktai, įvairūs įrenginiai, popierius, kartonas, plastikai, optiniai įrenginiai ir pan.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/verslas-laukia-vakarejancios-ukrainos/215636
© Lietuvos žinios
Ekonominiai rodikliai
BVP – 337,4 mldr. JAV dolerių.
BVP augimas – 6,9% (2007 m. duomenys).
BVP vienam gyventojui – $8 624, sektoriams: žemės ūkiui – 9,2%, pramonei – 32,6%, paslaugoms – 58,2% (2007 m. duomenys).
Valiuta – UAH Ukrainos grivina,
Infliacija – 16,6%.
Nedarbas – 2,5% (oficialiai; 2007 m. duomenys)
Šalies įžymybės
Kijevas
Ukrainos sostinė ir didžiausias miestas šalies šiaurėje, prie Dniepro upės. Tai yra valstybinio pavaldumo miestas, taip pat srities administracinis centras. Taip pat tai vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V amžiuje. Išsidėstęs Dniepro upės krantuose. Tai vienas stambiausių šalies transporto mazgų, čia sutelkta daug aukštųjų mokyklų, mieste yra 27 muziejai, 25 teatrai bei teatro studijos. Vieni lankomiausių miesto objektų – Aukso vartai, Šv. Sofijos soboras, Lavros vienuolynas (XI-VXIII a). Mieste yra du botanikos parkai – tai žalias miestas garsėjantis čia augančiais kaštonais. Čia tikrai yra ką pamatyti ir ko paragauti.
Krymas
Arba Krymo autonominė respublika esanti Ukrainos sudėtyje. Tai regionas esantis tarp dviejų jūrų (Juodosios bei Azovo). Regiono sostinė – Simferopolis. Krymas yra pusiasalis, kuris su žemynu susijungia šiaurinėje dalyje (Perekopo sąsmauka). Tai labai savitas ir gražus regionas, mat šalia yra ne tik jūra, bet ir kalnai. Čia nuo seno gyvena Krymo totoriai, kurie išsiskiria savita kultūra, religija ir papročiais. Jau nuo seno ši vieta žinoma kaip rekreacijos ir poilsio zona, XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsteigė vasaros rezidencijas, nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų ir rašytojų (pvz. Antonas Čehovas), kurių kai kurie dėl šilto ir malonaus klimato čia netgi apsigyveno. Pagrindiniai kurortai – Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.
Lvovas
Didžiausias vakarų Ukrainos miestas, istorinė Galicijos sostinė. Miestas išsidėstęs prie Poltvos upės, srities administracinis centras. Lvovo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Mieste daugybė lankytinų objektų – gotikinė Lotynų katedra (XIV-XV a.), baroko stiliaus bernardinų (XVII a.), jėzuitų (XVII a.) ir domininkonų (XVIII a.) bažnyčios, Šv. Juro katedra (XVIII a.). Lvove veikia seniausias šalyje Nacionalinis Ivano franko universitetas, yra 4 teatrai, 12 muziejų, meno galerijų.
Karpatų kalnai
Masinio turizmo nepalytėti Karpatų kalnai pietvakarių Ukrainoje yra Europos turtų lobynas. Besidriekdami tarp Lenkijos, Slovakijos ir Rumunijos kalnai sudaro 280 km ilgio kalnų koridorių, kuriame išliko nepaliestas vienas seniausių Europoje kraštovaizdžių, tapęs prieglobsčiu daugumai rečiausių rūšių ir išsaugojęs daugelį endeminių augalų ir gyvūnų. Kalnai garsėja savo grožiu: apvalainas viršukalnes ir plačias centrinės grandinės keteras dengia beveik alpinės ir alpinės pievos, kuriose klajojantys piemenys nuo senų senovės ganydavo gyvulius. Kalnai išsiskiria savo grožiu, laisve, augalija, ypač smagu čia apsilankyti pavasarėjant, kuomet pievas užkloja laukinių gėlių laukai, orą užpildo saldūs gėlių, žolių ir medžių kvapai. Lankytojams visada didžiausią įspūdį palieka tai, jog saujelė vietinių šio regiono gyventojų yra tokie pat svetingi ir draugiški, kaip ir gražūs šio regiono kalnai.
Odesa
Miestas Juodosios jūros pietvakariuose, didžiausias šalies uostas, srities administracinis centras. Odesa yra svarbus kultūros ir švietimo centras, čia yra nemažai aukštųjų mokyklų, daug muziejų, teatrų. Tai miestas – kurortas, čia daug sanatorijų, gydyklų ir poilsiaviečių. Kiekvienais metais Odesa pritraukia tūkstančius lankytojų dėl čia esančių paplūdimių, pajūrio gyvenimo, bulvarų, pramogų ir naktinio gyvenimo. Čia sutelkta daug istorinės architektūros bei paveldo, vakarais vakarus galima leisti gatvės kavinukėse ar restoranuose.
Šaltiniai
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ukrainos_geografija#Dirvo.C5.BEemiai
http://magelanokeliones.lt/kelioniu-gidas/ukraina/ka-pamatyti-ukrainoje/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą